Aš verčiuos horizontaliai
Atsisakau gyvent vertikaliai
Mano mintys tampa žvėriškos
Nepažįstu savęs
Daugiau jokių emocijų
Aš vėl jaučiu, tai kas mus išskiria
Pasitikiu likimu
Aš gyvenu ne savyje ir išeinu
Į tūkstančių metų laikų, tūkstančius žvaigždžių
Kaip man skaudu
Aš daugiau nepamatysiu, kaip man skaudu
Aš daugiau nesužinosiu, kaip man skaudu
Aš pavirsiu į lietų
Aš tave palieku, nes myliu
Aš žaloju save pačią
Anksčiau nei vėjas mus išbarsto
Aš pradedu viską iš naujo.
Daugiau nėra centro, viskas man vienoda
Aš atsiriboju nuo žiauraus pasaulio
Mano atmintis išsisklaido visatoje
Odė protui,
Kuris nyksta
Aš vėl iš naujo jaučiu, tai kas mus skiria
Pasitikiu likimu
Aš gyvenu ne savyje ir išeinu
Į tūkstančius metų laikų, tūkstančius žvaigždžių
Išvertė: Ramūnas Žygus