Eaunanisme / Vandens orgazmas

Aš jai pasakysiu
Kokios blyškios jos akys
Kad jos buvo gilios
Kaip mūsų dangus
Aš žinau, kad ji juda
Nežinodama, kas ji
Kad kitos kojos
Nešė ją!
Aš girdžiu, kaip murma ji

Gintaro vandenyne
Sumaišyk, sumaišyk mane
Su tavo legendomis
Numesk inkarą, inkarą į mane
Kokie švelnūs nudegimai
Nuo tavo prisilietimų, o vanduo
Ir teka putos
Iš mano burnos.

Aš jai pasakysiu
Kas širdis jos pavargo..... nuo jūsų
Aš jai pasakysiu,
Kad ji pavargo nuo žmonių ... nuo visko
Kad jos keistas gyvenimas
Paslėptas neišmatuojamam veliure
Kad jau per vėlu ją mylėti
Ji ištirpo ... amžinybėje, o Vanduo.

Išvertė: Ramūnas Žygus