Laikrodis! Dievas niūrus, baisus ir ramus,
Kuris murma: “Atsimink viską” ir
Pirštu mums grumoja.
Ir štai rodyklės – tikslas, perdurs
Grebančiomis aštriomis briaunomis tave,
Nelaimingasis!
Gyliai užkulisiuose – stebuklinga haliucinacija.
Staiga šviesus Džiaugsmas nubėgs tolyn ir
Štai po akimirkos nauja akimirka be gailesčio
Praris visus tau duotus likimo malinumus!
Trys tūkstančiai šeši šimtai sekundžių, vis kas valandą šnibžda man : Atsimink viską!” savo balsu.
Staiga Dabartis kužda prieš mane:
“Aš – praeitis tava; aš gyvenimą čiulpiu, nelaimingasis!”
Visi liežuviai dabar man kalba ryklėje:
“Remember , esto memor”, sako
O bijok praleisti bėgančias minutes
Jas nesurinksi, kaip rudis nuo aukso!
O atsimink: su Laiku grumtis neišeina
Jis – kaip žaidžiantis be pralaimėjimų
Žaidėjas.
Naktis tamsa vis auga, ir žudo laiką
Laikrodyje neliko smėlio, nes bedugnė amžinai tuščia.
Štai štai – išmuš valanda, kai grėsmingai sušuks
Tavo nekalta žmona, Tuštuma
Atsitiktinumas ir vertybė (paskutinė svajonė):
Mirk, baisus baily! O, per vėlai, per daug vėlai!”.
Išvertė: Ramūnas Žygus