Mėnulio pelenai, muilo burbuliukas
Vėjo nešama aš degu ir peršalu
Tarp mano kopų, ilsisi mano nelaimės
Aš mokaus vertybių – nuoga.
Aš aš paleistuvė
Aš kekšė
Aš aš esu tokia silpna
Kai man ištiesia ranką
Suplėšyti Mėnulį, spyglių ir plunksnų būčiniai
Liuliuodama vėjo, aš vaikščioju
Gyvenimas – liūdnas, kaip granatų sulčių stiklinė
Mylėti reiškia verkti, kai nusileidžiame
Aš aš paleistuvė
Aš kekšė
Aš aš esu tokia silpna
Kai man ištiesia ranką
Kai ant mano kūno, tu užsnūsti
Aš išskrendu, kūdiky tu miegi, o aš laukiu
Aušros
Kai tu nustoji liesti mano lūpas aštrus prieskonis primena, man, kad aš danguje
Mėnulio pelenai, muilo burbuliukas
Vėjo nešama aš degu ir peršalu
Mano kūnas bijo, oda drėgna
Aš neturiu sielos
Tėti, jie sužeidė mano širdį.
Išvertė: Ramūnas Žygus