Tai visiškai nereiškia, kad tu – artistas
Jei paprastai fortepiono klavišus spaudyt
Tai visiškai nereiškia, kad tu – poetas
Jei gali tik nuliūdint mažą mergaitę
Sėdinčią prie styx kranto.
Ir tiesų aš tiek mažai komiška
Kad iš akių ašaros teka
O tu idiote, tai linksmina
Tave linksmina, o aš pradedu verkt
Iš tiesų mes kažko nesuprantam
Mes visi kvailai
Mes visiški debilai
Ir viskas, kas mus gelbėja- tai stilius
Dviprasmiai ir dar paradoksai
Ir tai viskas.
Iš tiesų, mes apsirikome planetomis
Žinai, aš jau nesuprantu kur mes
O prodiuseriams tai tinka
Bet tu ir aš, mes žinome
Mes- netoli nuo pragaro
Išvertė: Ramūnas Žygus