Biografija
1961 metų rugsėjo 12 dieną Kanadoje, Monrealio priemiestyje Pierrefond, gimė Mylène Jeanne Gautier. Jos šeima tuo metu buvo atsikėlusi iš Prancūzijos, nes tėtis dirbo prie užtvankos projekto Kanadoje. Kai Mylène sukako aštuoneri, jos šeima grįžo į Prancūziją ir apsigyveno Paryžiaus Ville d'Avray priemiestyje.
Paauglystės metais Mylène dievino žirgus ir norėjo paskirti visą savo laisvą laiką ir energiją jodinėjimui (netgi ketino išsilaikyti jodinėjimo instruktorės egzaminą), tačiau septyniolikametei Mylène taip pat daug reiškė ir aktorystė, kuri paskatino palikti arklides ir įstoti į prestižinę dramos mokyklą Cours Florent Paryžiuje. Pasikeitusi pavardę ir tapusi Mylène Farmer (jos mėgstamiausios aktorės amerikietės Frances Farmer garbei), Mylène pradėjo dirbti modeliu, taip pat netgi nusifilmavo keliose TV reklamose.
Tuo metu Mylène sutiko Laurent Boutonnat, kuris taip pat mokėsi aktorystės meno. Šis susitikimas pakeitė Mylène gyvenimą, Laurent ne tik tapo jos kolega, bet taip ir pat padėjo padaryti karjerą. Laurent, kuris svajojo tapti režisieriumi, tapo nuostabių Mylène klipų varomoji jėga.
„Maman a tort“Laurent Boutonnat pradėjo bendradarbiauti su jaunu dainų rašytoju Jérôme Dahan ir jiedu sukūrė pirmą Mylène hitą – dainą „Maman à tort“. Šios dainos singlas papuolė į Prancūzijos geriausių dešimtuką iškart po išleidimo 1984-tųjų kovą. Dainos vaizdo klipo sukūrimas pareikalavo tuo metu kuklios pinigų sumos – 5000 frankų, tačiau muzikos pasaulyje sukėlė rimtą sujudimą. Boutonnat iškėlė Mylène kaip tam tikrą provokančios Lolitos figūrą, ir dainininkė rutuliojo šį įvaizdį savo karjeros pradžioje, ypač albume „Cendres de lunes“. Šis albumas, išleistas 1986 metų sausį, susilaukė didžiulės sėkmės ir buvo parduotas daugiau nei 1 milijono kopijų tiražu. |
 |
1986 metų kovą buvo išleistas pirmas singlas iš šio albumo – „Libertine“, kuris suformavo Mylène Farmer stilių. Mylène jausmingi, romantiški dainų tekstai (kuriuos parašė ji pati) buvo įkvėpti žymių 19 amžiaus rašytojų ir sujungti su rafinuotomis melodijomis (sukurtomis Boutonnat). Boutonnat taip pat ėmė režisuoti Mylène klipus, primesdamas jiems savo savitą stilių - pavyzdžiui vaizdo klipas dainai „Libertine“ stipriai pakrautas 18-to amžiaus erotiškumu (vaizduotėje sukeldamas filmo „Barry Lyndon“ ir Markizo de Sado novelių vaizdus). Mylène, apšviesta tik žvakės šviesos, yra
 |
apgaubta paslaptingumo ir lytinio neaiškumo auros. (Ši mįslinga, erotiška aplinka tapo visos tolimesnės dainininkės karjeros „prekės ženklu“, kuriuo buvo pripildyti ir sekantys klipai, dainoms „Tristana“ bei „Sans contrefaçon“). Antrasis Mylène albumas, „Ainsi soit-je“ sumušė visus ankstesnius prekybos rekordus, nuskriedamas tiesiai į populiariausių parduodamų albumų lentelės viršūnę iškart po išleidimo 1988-tų kovą. Šis albumas, prisotintas tos pačios tamsios, erotiškos atmosferos, kaip ir ankstesnis dainininkės darbas, pasižymėjo dainomis, įkvėptomis Mylène mėgiamiausų rašytojų: prancūzų romantizmo poeto Baudelaire ir amerikiečių siaubo romanų rašytojo Edgar Allan Poe. Į albumą taip pat buvo įtraukta Juliette Gréco hito „Déshabillez-moi“ savotiška erotinė versija. |
Pirmasis koncertas
 |
Nepaisant to, kad Mylène mokėsi vaidinti, jai vis dar buvo sunku įveikti savo natūralų drovumą ir dainuoti prieš publiką. Tiktai po ilgų dvejonių dainininkė sutiko surengti koncertą 1989-taisiais. Mažoje St Etienne arenoje sudainavusi bandomajame pasirodyme, Mylène gegužės mėnesį pagaliau atvyko koncertuoti į Paryžių, Palais des Sports areną, kur jos gerbėjai |
užpildė visos savaitės pasirodymų sales sausakimšai. Mylène negaišo laiko savo scenos baimės nugalėjimui ir netgi pamėgo dainuoti scenoje, nes po Paryžiaus koncertų sekė didžiulis 52 koncertų turas per Prancūziją ir Europą. (Jos 1989 metų koncertinis turas buvo įrašytas į specialų koncertinį albumą, kuris buvo išleistas tų metų gruodį.)
Mylène teatralizuoti koncertai kartu su jos ekscentriška išvaizda bei aštriu vokalu greitai pradėjo traukti didėjantį gerbėjų skaičių. Tuo tarpu Mylène ir toliau save gaubė paslaptingumo aureole, atsisakydama duoti interviu ar pasirodyti viešumoje – tačiau tai tik padėjo žadinti gerbėjų smalsumą ir susidomėjimą atsiskyrėle žvaigžde.
Visus 1990-tuosius metus Mylène paskyrė darbui studijoje, įrašydama 10 naujų dainų naujajam albumui „L‘autre“, kuris galiausiai buvo išleistas 1991-ųjų balandį. Bautonnat sukūrė tokius pat magiškus klipus kaip ir anksčiau, dainoms „Désenchantée“, „Regrets“ (duetas su Jean Louis Murat), „Je t'aime mélancolie“ ir „Beyond My Control“. Pastarasis klipas buvo uždrautas Prancūzijos televizijose, cenzūrai manant, kad žiūrovams jis yra per žiaurus ir šokiruojantis. Albumo pristatymui Mylène surengė labai sėkmingą koncertinį turą, kuris pritraukė dešimtis tūkstančių gerbėjų. Paskatinta šios sėkmės, Mylène išleido specialų rinktinį albumą 1992-ųjų lapkritį, į kurį įėjo jos didžiausių hitų šokių stiliaus remiksai.
1992/1993-iųjų žiemą Mylène Farmer kartu su Laurent Bautonnat išvyko į Slovakiją, vaidinti jo pirmajame pilnametražiame meniniame filme „Giorgino“. Pora praleido penkis sunkius mėnesius, klampodami per sniegą ir dirbdami labai sunkiomis sąlygomis, Mylène pasineriant į jaunos autistės rolę visu kūnu ir siela.
Nesėkmė kine
Įpratusi prie fenomenalių įrašų pardavimų ir koncertuodama pilnai išparduotuose koncertuose visoje Prancūzijoje, Mylène buvo visiškai nepasiruošusi pirmajai nesėkmei. Kai „Giorgino“ pasirodė kino teatrų ekranuose 1994-tų spalio 4-tą, Bautonnat filmas patyrė stebėtiną nesėkmę. Filmui kurti buvo išleista virš 80 milijonų frankų, o jis surinko tik nereikšmingus 1,5 milijono. Gerbėjai, kurie plūsdavo norėdami pamatyti koncertuojančią Mylène Farmer, aiškiai nenorėjo pamatyti savo dievaitės vaidinant, ir filmas, nesukėlęs jokio didesnio susidomėjimo, po trijų savaičių rodymo buvo išimtas iš kino teatrų repertuaro.
Priblokšta šios kino nesėkmės, Mylène išvyko iš Prancūzijos ir laikinai apsistojo Los Andžele, ir ten (JAV) ji galiausiai nusprendė įrašyti sekantį albumą, „Anamorphosée“. Albumas Prancūzijoje buvo išleistas 1995-tų spalio 17-tą, ir atskleidė naują Mylène Farmer stilių. Albumas buvo labiau orientuotas į roką, dainose buvo daugiau elektrinių gitarų garso. Naujojo albumo viršelis parodė, kad taip pat kardinaliai transformavosi Mylène įvaizdis. Albumo viršelis, kurį sukūrė garsus Amerikos fotografas Herb Ritts, paviešino naują Mylène išvaizdą, kuri nuo dviprasmiškos Lolitos įvaizdžio perėjo prie labiau subrendusios moters. Vaizdo klipai taip pat kardinaliai pasikeitė. Po katastrofiškos filmo „Giorgiono“ nesėkmės jų neberežisavo Laurent Boutonnat, o jį pakeitė Holivudo režisieriai, tokie kaip Abel Ferrara (išgarsėjęs filmais „Blogas leitenantas“ ir „Gyvatės akys“), kuris režisavo dainos „Califonia“ video klipą.
Po naujojo albumo išleidimo, Mylène vėl išsiruošė į turnė. Pradžioje surengė tris įspūdingus koncertus Bercy arenoje (1996 gegužės 28,29 ir birželio 1), o po to išvyko į didelį turnė po Prancūziją. Tačiau turnė buvo nutrauktas iš karto po incidento Lione birželio 15-tą, kai dainininkė nuslydo nuo scenos, įkrito į orkestro duobę ir susilaužė riešą. Mylène atgal į sceną grįžo lapkritį, pratęsdama savo koncertus pagal buvusį karštligišką tvarkaraštį, o po to sekė koncertai Paryžiaus Bercy arenoje 1997-ųjų pavasarį.
„Innamoramento“
|
Mylène grįžo į muzikinį pasaulį 1999-iais, su nauju albumu „Innamoramento“. Albumas, kuriam Mylène beveik visas dainas parašė pati, o taip pat sukūrė muziką 5-ioms dainoms iš 13-os, pavirtino dainininkės sėkmingą hitų sukūrimo formulę. Pirmi du singlai, „l‘Ame stram gram“ ir „Souviens-toi du jour“ iš karto pateko į Prancūzijos dainų čiartų viršūnes, paskatindami pirkti albumą „Innamoramento“, kurio buvo parduoda beveik milijonas kopijų. Vėliau tais pačiais metais Mylène išvyko į garsųjį „Mylenium Tour“, atlikdama eilę prašmatnių koncertų visoje Prancūzijoje. Koncertai pritraukė tūkstančius ištikimų Mylène fanų, kurie norėjo išvysti savo dievaitę seksualiu/futuristiniu garderobu, iškylančią iš gigantiško Sfinkso galvos ir įsiveržiančia į sceną puikia choreografija. Vienas iš ryškiausių turo akcentų - keturi sausakimši (keturis vakarus iš eilės) koncertai Bercy stadione Paryžiuje, 1999-tų rugsėjį. |
 |
Mylène vėl įsiveržė į muzikinį pasaulį 2000-ų sausį, laimėdama tris NRJ Music Awards apdovanojimus Kanuose. Pasveikinta džiugiais plojimais iš (didžiąja dalimi – paauglių) auditorijos, dainininkė net apsiverkė per apdovanojimų ceremoniją, pykšint fotoaparatams.
Po ilgų mėnesių praleistų “Mylenium Tour” turnė, 2000-ųjų pabaigoje ji išleido rinktinį koncertinį albumą, kuris pažymėjo šiuos gigantiškus koncertus. Vienas didžiausių visų laikų koncertų Prancūzijoje triumfavo, kaip ir kiti Farmer koncertai, ir albumas buvo išleistas keliais formatais (VHS, DVD, CD, LP).
Didžiausių hitų albumas
 |
2001-ųjų pabaigoje „Mylenium Tour“ tapo dvigubai platininiu (parduota daugiau nei 600000 kopijų). Padrąsinta šios sėkmės, Mylène įrašų kompanija išleido pirmą Mylène „Didžiausių hitų“ albumą pavadinimu „Les Mots“. Šis dvigubas albumas, kuriame buvo net 29 dainos, tapo dar vienu Mylène sėkmės istorijos tašku, jam šovus tiesiai į pirmą albumų čiarto vietą iš karto po išleidimo. Titulinė daina buvo įrašyta su Anglijos dainininku Seal'u, ir buvo išleista pirmuoju albumo singlu. 2002-tų sausio 19-tą Mylène vėl triumfavo NRJ Music Awards ceremonijoje, laimėjusi geriausios metų Frankofonijos dainininkės kategorijoje. |
Alizée
2000-taisiais Mylène ir Laurent Boutonnat sukūrė grupę dainų bei idėjų tų dainų vaizdo klipams, kurios būtų tikusios jaunesnei žvaigždei. Jie iš karto pradėjo ieškoti merginos, kurią būtų galima padaryti nauja žvaigžde Prancūzijoje. Ir rado – Alizée, kuri tapo žinoma sudalyvavusi Prancūzijos televizijos show „Graines de star“. Mylène ir Laurent sukūrė (Mylène parašė žodžius, o Laurent – muziką) ir produsavo Alizée albumus „Gourmandises“ ir „Mes courants electrigues“. Pirmasis Alizée hitas „Moi... Lolita“ pasiekė daugelio pasaulio šalių populiariausių dainų sąrašo viršūnes ir Alizée tapo sėkmingiausia Prancūzijos dainininke tais metais. 2002 metais IFOP paskelbė Mylène kaip daugiausiai 2001 metais uždirbusia pramogų industrijos žvaigžde, didžiąja dalimi dėl darbo su Alizée, kas Mylène tais metais atnešė 10.4 milijono eurų pajamų. Alizée įvaizdis buvo kruopščiai kuriamas ir prižiūrimas Mylène ir Laurent, jai buvo leidžiama tik kartais teikti tik riboto laiko ilgio interviu. 2005 metais Mylène ir Laurent nutraukė Alizée projektą ir Alizée pasuko savo keliais (neseniai skelbtame interviu Alizée teigė, kad ji pati nutraukė kontraktą po koncertinio turo 2004-ais).
Avant que l‘ombre...
|
2005-tų pradžioje „Victore de la Musique“ konkurse pripažinta „Pastarųjų 20-ties metų geriausia dainininke“, Mylène vasarį nutraukė tylą su nauja daina „Fuck Them All“, pirmuoju singlu iš naujojo albumo „Avant que l‘ombre...“. Po albumo išleidimo balandį Mylène atsitvėrė tylos siena („viską ką norėjau pasakyti, pasakiau savo dainomis“) ir surengė tik vieną albumą reklamuojantį pasirodymą televizijoje. Albumą lydėjo 13 sėkmingų koncertų Paryžiaus Bercy arenoje 2006m. sausį, kurie pritraukė 170000 žiūrovų. Šou buvo grandiozinis ir kadangi scenos įrengimus buvo per daug sudėtinga transportuoti, kiti koncertai Prancūzijoje nebuvo surengti. 2006m. gruodį |
 |
buvo išleistas koncertinis DVD, kurio pardavimus taip pat lydėjo sėkmė, kas patvirtino, kad dainininkė yra muzikos ikona Prancūzijoje.
2006m. rugsėjį Mylène įrašė bendrą dainą su Moby „Slipping Away (Crier la vie)“, kuri tapo jos ketvirtu Nr. 1 singlu Prancūzijoje. Priedo ji įgarsino princesę Selenią Luko Besono filme „Artūras ir minimukai“.
Point de Suture
 |
2008m. rugpjūčio 25d. Mylène išleido naują studijinį albumą „Point de Suture“. Paskui albumą sekė 2009m. įvykęs koncertinis turnė po Prancūziją, Šveicariją, Belgiją ir Rusiją, kurį vainikavo du koncertai (rugsėjo 11 ir 12 dienomis, antrasis – per patį dainininkės gimtadienį) Stade de France stadione, Paryžiuje, Mylène tampant pirmai Prancūzijos dainininkei, koncertuosiančiai tokio dydžio arenoje. Pardavinėjant bilietus į pirmą iš šių dviejų koncertų Mylène gerbėjų antplūdis nulaužė internetinę bilietų pardavimo sistemą, pasisekė tik tiems, kurie pirko bilietus kasose – bilietai buvo išpirkti per 2 valandas, į antrą koncertą bilietai buvo pardavinėjami tik kasose ir buvo išpirkti per 1 val. 15min – tai naujas bilietų pardavimo rekordas Prancūzijoje. |
Dabartis ir ateitis
|
Po paskutinio albumo Mylène nedarė ilgos pertraukos ir neleido savęs pamiršti - 2010m. rugsėjo 29d. radijo stotyse pradėta leisti nauja Mylène daina „Oui mais... Non“. Daina singlo pavidalu pasirodys lapkričio 29d., lapkričio viduryje turėtų pasirodyti dainos klipas, o naujas albumas "Bleu Noir" bus išleistas gruodžio 6d. |
 |
surinko, išvertė, papildė ir įrašė: Elvis, 2008.06.12. Atnaujinta: 2010.11.01